- kubilas
- kùbilas (plg. vok. Kübel, l. kubeł) sm. (3b)
1. DP170, R89,233, MŽ117, K statinė plačiu dugnu miltams, grūdams supilti, daržovėms rauginti, skysčiams laikyti: Pilnas kùbilas grūdų, daugiau jau nebetelpa Pkn. Kviečių yra keturi kubilai Lp. Prikūlė rugių tris didelius kùbilus Trgn. Pilk miltus į kùbilą Dkš. Du kùbilu miltų OZ27. Mes pelus daržinė[je] į kùbilą susipilam, tai nereik taip tankiai į klojimą vaikščioti Vdžg. Šutinimo kubilas rš. Mėsos prisūdė didžiausią kubilą Žem. Pilną kubilą priraugėm kopūstų Lž. Mes šiemet apraugėm agurkų čielą kubilą Č. Kubilai pilni verėnų Jzm. Atjok, bernyti, rudenėlį, … kaip bus batviniai kubiluose, baltieji kopūstai statinėse JD683. Pilnas kùbilas pieno Dov. Skoba putra supilta kubile rūgo S.Dauk. Pripilk pilną kubilą vandenio Ūd. Parvežk iš Pranio kubilą, reiks alų daryti Žg. Kùbilo graižtvas įgręžk su griežtuvu J. Iš tikrųjų visa šokėjų grupė virsta tarsi kubilu, sukamu vandens srovės P.Cvir. Važiuoja kaip su kubilaĩs (bildėdamas, trinkėdamas) Vlkv. Ar tu šneki, ar kubilas barška – vienos verčios laikau Varn. Tau reikia kubilu būti, kad galėtumei tiek suvalgyti Lnkv. Stora kaip kùbilas Bgs. Grumdyk bulves kubiliukè pirm virimo J. Stovi toks kubilaitis su [v]andeliu Lz. Aš tau duosiu tokį kubilaitį: kap pasakysi „iš kubilaičio“, tuoj ginkluoti kareiviai pradės eit (ps.) Ndz. | prk.: Baisus kùbilas boba (labai stora) Blnk. Ji tokia kubilas, negraži Gs. Jau ir tokiuo kubilu nebegera (negera tokiam storam) Ds. ^ Sausam kubile nesušlapsi Sln. Kubiliukas be šulų, be lankų, o vandens pilnas (kiaušinis) LTR. Apskritas kubilėlis, šimtas arklių nepaveža (šulinys) LTR(Grk). Pelenų kubilą suėsi, kol žmogų pažinsi TŽI315. Supykęs kai giros kubilas Sln. Šaltas miegas, kad alus kùbile rūgsta Sch89(B). Kas iš kubilo sėja, tas į kubilą ir supils iškūlęs Kos150. Aš nerūgęs, o tavo ir šalia kubilo nebūta PPr310. Du kubilai vyžų, trečias – baravykų PPr328. ║ į jį telpantis kiekis: Supenėjau karvėm du kubilėliu miltų Ktk.
2. uždaroma statinė drabužiams laikyti, kraitkubilis: Seniau ir lietuviai drabužius ir drobę laikydavę kubiluosè K.Būg. Žėdna merga du kubilu audeklo turėj[o] Trak. Ateidama į marčias, du kubilus drobių atsinešiau Sn. Penkius kubilus drobių atvežus Trgn. Dideli kubilaĩ būdavo, juose kraičius veždavo Klvr. Šokit, mano vyželės, – yra kitos kubile NS481. Nėr man motulės kubilui (kraičiui) krautie LTR(Ad, Tvr). Pilni mano kubilėliai baltų ritinėlių JD1317. Priaudė pilną kubilaitį Rud. Bernas, Kalėdų sulaukęs, ir baužia su kubilaičiù pas kitą ūkinyką VšR. Verpiu verpiu vilnas, kùbilas nepilnas Švnč. Mergaitė iš daugel mergaičių, du kubilu turi kraičių LTR(An).
3. Krp išskobtas didelis medinis indas su dėtiniu dugnu, duobinys: Šiemet tabako prisidėjo beveik pilnas kubilas Prn.
4. duonmaišis, duonkubilis, duonkepė: Raugalo, maišymo kubilas VĮ. Pilną kubilą duonos užminkiau Pln. Ištrink kùbilą su cibuliu – geriau duona užrugs Brt.
5. betoninis šulinio lankas: Kiek kubilų̃ suleidai į savo šulinį? Trg. Prakasei per tris kùbilus – ir šaltinis Skr. Ei, kaimyne, ar imsi iš manęs tuos kùbilus? Al.
6. didelė statinė, dedama malūne po girnomis: Jei kubilo nebūtų, malant miltai išdulkėtų Dj.
7. DŽ, Kltn toks tautinis lietuvių šokis: Sukdavosi jaunos poros, trypdamos drebulinį, kubilą pakluonėm E.Miež.
8. jaunų vyrų žaidimas, panašus į ieties svaidymą (pastato lygioje vietoje duonkubilį ir meta iš tolo į jį lazdą; laimėjusios pusės visi vyrukai gauna po duonos abišalę; pataikiusis „įmušti kubilą“ laikomas tikru vyru ir gauna apskritą duonos kepaliuką): Koks aš pusbernis? – kubilą įmušiau Trgn.
9. Trgn mušamas muzikos instrumentas, panašus į būgną (dugnai ir šonai skirtingo medžio ir nevienodo storio lentelių).
◊ kaĩp iš kùbilo1. apie žemą, duslų balsą: Rėksmas storas kaip iš kubilo rš.2. linksmai: Jam šiandien eina kaip iš kokio kubilo kalbėti Prk.kubilaĩs vèžti daug gauti, turėti: Kubilais vežė medų Vlk.nórs kubilaĩs vèžk daug yra: Par juos pieno – tai nors kubilais vežk Sv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
